- žemininkas
- žẽmininkas (-inykas SD1216), -ė smob. (1) K, LVIV712, SchL90-91, RŽ, NdŽ; N, LL322, A1884,156, A.Janul 1. L, Rtr, DŽ, LTEXII511 istor. bajoras, turintis žemės: Didieji bajorai žẽmininkai KŽ. Vokietijoj ir kai kur kitur [agrarais] vadina tik stambiuosius žemininkus arba stambiųjų žemininkų interesų atstovus LEI49. Kasdieniniame gyvenime ponu galėjo pavadinti ir šiaip bajorą, žemininką, net bajorė žmona savo vyrą A.Sal. Žemaičiuose bajorų senovėj buvo pilna, ir žemininkų, ir visai bežemių A.Gric. 2. Q18, MŽ2162, MitI81, J, Rtr, BŽ509, Prk, Pgg ūkininkaS, valstietis: Žẽmininkas visada buvo per nieką laikomas Įsr. Kumetynuose gyvenantieji ir sklypo neturintieji kumečiai kai kur buvo vadinami ordinarininkais, … o turintieji žemės sklypus – žemininkais MLTEII247. Donelaičio laikais jau buvo įsigalėjusi pažiūra, jog lietuvis – tai valstietis, žemininkas, žemesnio luomo žmogus LKVII153. Darbo dienos buvo ilgos ir sunkios, bet vis dėlto žemininkai turėjo akių (galėjo gėrėtis) gamtos puikystėms rš. Žemininkas parduoda savo turtą ir tampa samdininku ar grintelninku ar vėl kumečiu A1884,361. Nėr tos dienos, kad nebūtų išvaržomi keli, kartais net keliolika žemininkų J.Paukš. Tuos raštus rėmė daugelis žemaičių žemininkų patriotų M.Birž. Ne tiktai šėpininkai, bet ir žemininkai, arba laukininkai, jaunikaičiai nuo 17–20 metų į mūsų ciesorystės žalnieriškąją šlūžmą … priimami LC1878,16. 3. Rtr, Prk, Šlu, Žeml žemdirbys, žemės savininkas: Mes žẽmininkai, ne žvejai Sg. Jauniejai žvejai ne vienas neišejo į žẽmininkus Klp. Lietuviškai šnekėjo žẽmininkai, kokie žvejeliai Krg. I tas y[ra] žẽmininkų vaikas Grg. Tik vienas vaikiukas nenorėjo žẽmininku būti Yl. Žẽmininkai buvo dideliai prispausti Trkn. Žẽmininkas dirbo kaip arklys Klp. Tims žẽmininkams y[ra] darbo visumet Lnk. Žẽmininkas kiteip negyvensi: saulė patekėjo – iš lovos, saulė užsileido – į lovą End. Kaip gerai, ka yra pasimokęs: nereik vargti kaip tam žẽmininkuo Jdr. Visi čia žẽmininkai buvo, tik miestelė[je] buvo amatninkų Pkl. Žẽmininkai viršija miesčionis – geriau uždirba LKT70(Dr). Numirė žmogus, tai skolindavos biedniokai [laidotuvėms] iš žẽminykų Grz. 4. LTEXII511 istor. činšininkas, saugantis dvaro rūmus, žiūrintis viešosios tvarkos. 5. žemdirbys, gyvenantis šiapus Kuršių marių: Kopininkas atejo py žẽmininko viešėti Prk. Tie žẽmininkai su tais karklininkais (Kar̃klės gyventojais) ne visai ten gerai sutiko Klp. Nuvažiavo į žvejus, Karklę, pamariais žẽmininkas Kin. Pažėgliavo jie (kopininkai) namon žemininkų šauniai išjuokti TDrVII112(Klp). 6. NdŽ kraštietis, tautietis.
Dictionary of the Lithuanian Language.